Tai prisiminimų knyga apie permainingą 1914–1988 metų laikotarpį. Jie nukelia skaitytoją į šviesią autoriaus vaikystę, veda per nuožmios tremties išgyvenimus iki Lietuvos valstybės išsilaisvinimo priešaušrio.
Mano senelis, Jonas Šimonis, buvo lietuviškos spaudos uždraudimo laikais kaimo mokytojas – direktorius. Kaip norėjau rasti jo gyvenimo prisiminimus, bet pasirodo, jis jokių užrašų nepaliko. Kaip gaila! Pergyveno tokį pavojingą ir audringą gyvenimą, o nieko neužrašė. Tuomet juk vien už lietuviškos knygos skaitymą grėsė tremtis į Sibirą, o jis gi mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti. Visas jo gyvenimas buvo pavojuje. Koks brangus būtų buvęs jo žodis! Gyvas žodis, širdies virpesys iš senosios kartos.
Mano karta irgi išeina. Tad, kad nepyktų anūkai, nors trumpai surašiau santrauką iš mano kartos gyvenimo. Praėjo gyvenimas. Audringas gyvenimas. Pilnas pavojų. Laisvoje Lietuvoje pagyvenom tik 22 metus ir nesugebėjome jos apginti. Taip, jau taip. Iš vergijos – vėl į vergiją. Jokio džiaugsmo jums nepaliekam. Bet nekaltinkit mūsų, taip jau išėjo.
Prašykit nuoširdžiai Dievo malonės ir jūsų maldos turėtų būti išklausytos.
Ildefonsas Stonys
Kaunas, 1988-12-22
Ildefonsas Stonys gimė 1914 m. sausio 28 d. Panevėžio apskrityje, Troškūnų valsčiuje, Žemaitiškio vienkiemyje, Jono Stonio ir Petronėlės Šimonytės šeimoje.
Mokėsi Troškūnų pradžios mokykloje, vėliau – Anykščių vidurinėje mokykloje.
Už pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai nuo 1945 m. vasario 23 d. iki 1954 m. lapkričio 1 d. kaip politinis kalinys kalėjo Irkutsko srityje ir gyveno tremtyje Karagandoje iki 1956 m. vasario 13 d.
Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune. 1956 m. gegužės 5 d. vedė Stanislavą Krenchinaitę (gimusią 1920 m. birželio 8 d. Panevėžio apskrityje, Troškūnų valsčiuje, Mašinkų kaime, Juozapo Krenchino ir Elenos Chmieliauskaitės šeimoje). Dirbo statant Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, vėliau inžinieriumi Kauno namų statybos kombinate. Užaugino dvi dukras: gydytoją Liną (g. 1957 m. balandžio 16 d.) ir filologę Juditą (g. 1965 m. kovo 5 d.). Jų šeimose užaugo penki vaikai: Giedrius, Aušrinė, Vismantė, Skirmantas ir Mingailė.
Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, 1990 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos pripažintas nekaltu, atkuriant visas jo teises.
Mirė 1993 m. balandžio 23 d. Kaune.
